Knygos prie mano lango...

-Man nelabai patinka tavo darbas. Ypač tavo vadovas...-turbūt vieną dieną sulauksiu Tavo komentaro. Ir mes abu puikiai žinosime dėl ko visą tai... Nes tu busi mylintis manę vyras. Na, o man bus svarbu, kaip tu jautiesi, kad aš dirbu tokioje aplinkoje...

Aš myliu savo darbą, bet ir tavo įžvalgos yra teisingos...Aš labai tikiuosi, kad kai apie tai kalbėsime, situacija darbe nebus tokia prasta, jog man reiktų ieškoti saugumo tavo glėbyje...Bet jei taip atsitiks, tu tik nepasiduok liūdesiui, abejonėms ir pavydui. Tiesiog iškęsk tai kartu su manimi. Pabūk šalia, kol šis etapas praeis. Man tai būtų ne pirmas kartas, aš žinau ką reikia daryti...Reikia kuo greičiau dingti iš tos aplinkos.

...
Ar matai tą knygų krūvą prie mano būto džiojo lango? Jos tam, kad mane išlaisvintų...Kad aš bet kada galėčiau rinktis...Seniai tai planavau.

Nežinau ar kada nors galėsiu(norėsiu/sugebėsiu) tau paaiškinti, ką jos ten veikia ir ką aš su jomis darau. Bet jos yra mano bilietas į nepriklausomybę...Į mano finansinę ir moralinę nepriklausomybę.

Šiandien dar vis vaikštau plona medžio šaka. Dar galiu sau tai leisti, o ir tavęs dar nėra šalia...