Nieko, tiesiog nieko...

Galbūt tu manęs paklausi, kas būtų, jei Aš nebučiau pas tave atėjęs?

Galbūt aš atsakysiu klausdama. O kas bus, jei aš išeisiu, lyg nebūčiau tavęs laukusi...?

Nieko...

Diena, kaip visos...

Tavęs vis dar nėra... Ar aš tavęs laukiu? Galvoju, kad nebe. Ir aš turbūt meluoju. 

Dažniausiai mano galva pilna kokių nors idėjų. Dienos pilnos flirto. Gerų emocijų. Vilties. Planų į ateitį. Vakare kitaip. Užsimerkiu ir sugrįžtu... Bandau tave suprasti. 

Mintimis sugrįžtu į tavo būseną. Lyg per rūką, teiki man dovaną. Liepi užpūsti žvakę ir sugalvoti norą. Ar aš jį pasakysiu garsiai???? Aš žinau, kaip tu jautiesi dėl mano noro... Aš atsiprašau. Tu nenorėsi, bet sutiksi...

Dievaži, ir kas privers tave manę prieš tai palikti? Žinau, kad taip kartais būna. Tu tiesiog prieisi ir pasakysi, kad negali būti kartu... O aš pasakysiu, kad žinau... Nes juk dabar pats matai, kad aš žinojau!!! Tada tu suabejosi, ar tik nesuklydai... 

Iki viso to matysi milijoną mano nuotaikų. Klausi apie ką galvoju. Turbūt ne visada galėsiu atsakyti, nes man prireiks laiko, kad galėčiau ramiai į tave žiūrėti ir negalvoti, kad Tu busi mano vyras. 

Daaar labai gali būti, kad tu atklysi čia ankščiau,nei man atrodo. Na ir kas? Man vienodai. Aš tiesiog negaliu nieko pakeisti. 

Na ir kas?

 

Kiti

Jei kitų nebūtų, ar mes taip pat vertintume vienas kitą? Ar mes taip pat vertintume save? Kiek kitų yra per daug? Aš turėjau vieną. Tu turėjai...  Ar aš kada nors tai sužinosiu??? Aš norėčiau nežinoti. Manau ir tau tai nėra labai svarbu.

Aš žinau, kad tu gali žinoti viską, ka nori sužinoti. Ir man nebaisu dėl to. Žinok. Mano tyla nereiškia melo.

Su tavimi yra kitaip. Ar tu save  bent pažisti? Klausiu aš tavęs ne kartą.... Tu moki slėpti save. Kelti abejones. Atsisakyti tavęs ir vėl susigundyti savimi. Bet man ramu... Jei tu dabar tai skaitai, man yra ramu. Sprendimą aš priėmiau. Tu esi tu ir aš nieko nepakeisiu. Aš ir nenoriu. Tiesiog dažnai mėgausiuosi tavo kompanija. Būtinai mokysiu tave patogiai tylėti. Bus taip, kad kartais norėsi pabėgti. Niekada nelaikysiu. Gal sugrįši. Gerai. O jei ne... Rytojus niekam nėra pažadėtas. Tu man nesi pažadėtas. Ir aš tau ne. Bet jei tu šiandien su manimi, aš esu laiminga.

Tavęs dar nėra. Nieko tokio, jei ir neateisi... Man tiesiog ramu.

Būkim draugai

-Ne, nereikia. Jie ateina ir išeina... - pasakysiu tau ne kartą. Žinau, kad tu jų turi daug. Ir jie tau svarbus. Labai.

Bet mes visada esame vieni. Visada. Jei neišmoksi gyventi vienas, gyventi nemokėsi visai...

Ar man pavyko? Dažnai pavyksta. Kitu laiku mintyse plaukioju kažkur ateityje...Kas būtų, jeigu būtų. Ir vėl klausiu ar tikrai taip bus...Tyla. Niekada antrą kartą neatsako. Stengiuosi atsiminti detales... Tu dovanoji dovaną, aš galvoju norą...mano noras tau nepatogus, bet tu sutinki... Aš žinau, kaip tu jautiesi. Jaučiu, kaip tu jautiesi. Išties baisu...

Bet kol kas man ramu. Tu dar ne čia...

Knygos prie mano lango...

-Man nelabai patinka tavo darbas. Ypač tavo vadovas...-turbūt vieną dieną sulauksiu Tavo komentaro. Ir mes abu puikiai žinosime dėl ko visą tai... Nes tu busi mylintis manę vyras. Na, o man bus svarbu, kaip tu jautiesi, kad aš dirbu tokioje aplinkoje...

Aš myliu savo darbą, bet ir tavo įžvalgos yra teisingos...Aš labai tikiuosi, kad kai apie tai kalbėsime, situacija darbe nebus tokia prasta, jog man reiktų ieškoti saugumo tavo glėbyje...Bet jei taip atsitiks, tu tik nepasiduok liūdesiui, abejonėms ir pavydui. Tiesiog iškęsk tai kartu su manimi. Pabūk šalia, kol šis etapas praeis. Man tai būtų ne pirmas kartas, aš žinau ką reikia daryti...Reikia kuo greičiau dingti iš tos aplinkos.

...
Ar matai tą knygų krūvą prie mano būto džiojo lango? Jos tam, kad mane išlaisvintų...Kad aš bet kada galėčiau rinktis...Seniai tai planavau.

Nežinau ar kada nors galėsiu(norėsiu/sugebėsiu) tau paaiškinti, ką jos ten veikia ir ką aš su jomis darau. Bet jos yra mano bilietas į nepriklausomybę...Į mano finansinę ir moralinę nepriklausomybę.

Šiandien dar vis vaikštau plona medžio šaka. Dar galiu sau tai leisti, o ir tavęs dar nėra šalia...

Tavo veidas...:)

...

-Jei aš sportuočiau, kuri mano kūno vieta tau labiausiai patiktų?- paklausė kartą mano platonišką(tu žinai kuri, jei neatsirenki, paklausk) meilė.
-Ir aš tavę mylėčiau?- petraukiau jį.
-Taip, taip butume normali pora...- susigriebė, kad pamiršo paminėti šį aspektą.
-Veidą. Liesčiau. Ilgai ir su pasimėgavimu. Bandyčiau įsiminti visus jo linkius...- pasakiau labiau sau ir užsisvajojau apie Tavę...Tavo veidą.
-Nerealu...Man tai labai patiktų.-pritarė jis man ir mes patogiai tylėjome nepadėję telefono ragelių.

...

Nesu tikra, bet Tu turbūt taip pat paklausi, kuri Tavo kūno vieta man labiausiai patinka. Be abejo veidas... Tada tu prisiminsi tą įvykį universitete, per psichologijos paskaitą, susijusį su Tavo veidu. Per pastaruosius 7 metus, mes tą įvykį prisiminėme beveik 4-5 kartus, bet tu nė nenutuokei... apie ką aš.

Taip... pažadu sugalvoti milijoną priežaščių, kodėl privalėsiu glostyti tavo veidą.

Ta diena, kai Tu sužinosi, kad aš žinojau.

Nėra lengva žinoti kas bus rytoj, bet kartą pabandžius kelio atgal nebėra...Ir jeigu Tu dabar skaitai šią pirmą eilutę, spėju, manęs paklausei, kuriuos dalykus apie mus aš žinojau...

Tenka pripažinti, kad nėra lengva rašyti apie tai ko dar nėra, o kai tu skaitysi, jau bus įvykę. Žinau, kad tokia tiesa tau bus sunkiai priimtina. Tu netyki tokiais dalykais. Aš ir pati stengiuosi gyventi kuo normalesnį gyvenimą. Bet jei turiu tokią galimybę, kodėl ją nepasinaudojus??? Kodėl neparašyti laiško Tau iš praeities apie mūsų dabartį?

Dar vis nėra lengva rašyti. Sunkiai rankioju žodžius. Mintyse viskas atrodo sklandžiau. Galbūt tave paguos tai, kad jau dabar (pažiūrėk į įrašo datą) dabar gyvenu gyvenimą, kurį žinojau gyvensianti. Tenka pripažinti, kad šie laiškai ne tik tau, jie ir man. Tarsi terapija, kad viskas yra gerai. Viskas su manimi bus gerai.

Turbūt tau bus neramu, ar aš žinojau apsolučiai viską apie tave ir tavo mintis?Ne, nežinojau. Žinojau nuotrupas. Reikšmingas akimirkas, kurios jau įvyko (turėjai panelę tamsiais plaukais, atvyksi į svečius apžiūrėti mano buto... ). Ir tai, kad tu busi mano ... tik nežinau ar dabar laikas tai sakyti.

Taip, nelengva rašyti laišką tau į ateitį. Bet visą tai tik tam, kad tau būtų ramu. Aš žinojau, kad pas mane ateisi. Noriu, kad būtum ramus, jog žinosiu, jeigu norėsi išeiti. Noriu, kad būtum ramus dėl visko. Noriu, kad žinotum, kad tu visada gali rinktis. Mes visi galime.

Svarstau dabar, galbūt aš noriu tavęs paklausti konors apie mus dabar ateityje... Ka tik spoksojau į lubas 7 minutes. Nieko. Turbūt todėl, kad  mūsų dar nėra...

Visą tai tikrai labai sunku suprasti. 

Dabar norisi tyliai pabūti. Jei būtum šalia, galbūt žiūrėtum televizorių. Aš mėgaučiausi tavo tyla ir Dirbčiau prie savo verslo idjos. 

Verslo idėjos? Apie šią nejaukią temą, kitą kartą...