Ta diena, kai Tu sužinosi, kad aš žinojau.

Nėra lengva žinoti kas bus rytoj, bet kartą pabandžius kelio atgal nebėra...Ir jeigu Tu dabar skaitai šią pirmą eilutę, spėju, manęs paklausei, kuriuos dalykus apie mus aš žinojau...

Tenka pripažinti, kad nėra lengva rašyti apie tai ko dar nėra, o kai tu skaitysi, jau bus įvykę. Žinau, kad tokia tiesa tau bus sunkiai priimtina. Tu netyki tokiais dalykais. Aš ir pati stengiuosi gyventi kuo normalesnį gyvenimą. Bet jei turiu tokią galimybę, kodėl ją nepasinaudojus??? Kodėl neparašyti laiško Tau iš praeities apie mūsų dabartį?

Dar vis nėra lengva rašyti. Sunkiai rankioju žodžius. Mintyse viskas atrodo sklandžiau. Galbūt tave paguos tai, kad jau dabar (pažiūrėk į įrašo datą) dabar gyvenu gyvenimą, kurį žinojau gyvensianti. Tenka pripažinti, kad šie laiškai ne tik tau, jie ir man. Tarsi terapija, kad viskas yra gerai. Viskas su manimi bus gerai.

Turbūt tau bus neramu, ar aš žinojau apsolučiai viską apie tave ir tavo mintis?Ne, nežinojau. Žinojau nuotrupas. Reikšmingas akimirkas, kurios jau įvyko (turėjai panelę tamsiais plaukais, atvyksi į svečius apžiūrėti mano buto... ). Ir tai, kad tu busi mano ... tik nežinau ar dabar laikas tai sakyti.

Taip, nelengva rašyti laišką tau į ateitį. Bet visą tai tik tam, kad tau būtų ramu. Aš žinojau, kad pas mane ateisi. Noriu, kad būtum ramus, jog žinosiu, jeigu norėsi išeiti. Noriu, kad būtum ramus dėl visko. Noriu, kad žinotum, kad tu visada gali rinktis. Mes visi galime.

Svarstau dabar, galbūt aš noriu tavęs paklausti konors apie mus dabar ateityje... Ka tik spoksojau į lubas 7 minutes. Nieko. Turbūt todėl, kad  mūsų dar nėra...

Visą tai tikrai labai sunku suprasti. 

Dabar norisi tyliai pabūti. Jei būtum šalia, galbūt žiūrėtum televizorių. Aš mėgaučiausi tavo tyla ir Dirbčiau prie savo verslo idjos. 

Verslo idėjos? Apie šią nejaukią temą, kitą kartą...