Jei kitų nebūtų, ar mes taip pat vertintume vienas kitą? Ar mes taip pat vertintume save? Kiek kitų yra per daug? Aš turėjau vieną. Tu turėjai... Ar aš kada nors tai sužinosiu??? Aš norėčiau nežinoti. Manau ir tau tai nėra labai svarbu.
Aš žinau, kad tu gali žinoti viską, ka nori sužinoti. Ir man nebaisu dėl to. Žinok. Mano tyla nereiškia melo.
Su tavimi yra kitaip. Ar tu save bent pažisti? Klausiu aš tavęs ne kartą.... Tu moki slėpti save. Kelti abejones. Atsisakyti tavęs ir vėl susigundyti savimi. Bet man ramu... Jei tu dabar tai skaitai, man yra ramu. Sprendimą aš priėmiau. Tu esi tu ir aš nieko nepakeisiu. Aš ir nenoriu. Tiesiog dažnai mėgausiuosi tavo kompanija. Būtinai mokysiu tave patogiai tylėti. Bus taip, kad kartais norėsi pabėgti. Niekada nelaikysiu. Gal sugrįši. Gerai. O jei ne... Rytojus niekam nėra pažadėtas. Tu man nesi pažadėtas. Ir aš tau ne. Bet jei tu šiandien su manimi, aš esu laiminga.
Tavęs dar nėra. Nieko tokio, jei ir neateisi... Man tiesiog ramu.
No comments:
Post a Comment